tulkininkas

×tùlkininkas (-ykas), -ė smob. (1) K 1. N, KI302, NdŽ, FrnW, KŽ žr. tulkas 1. 2. Slč piršlio pasiuntinys: Tokią paklausėją vadindavo tùlkinyke: sako, ar negalėtum pas tokius kaimynus nueit tulkos pakalbėt Ps.